Rugsėjo 3 d. Kauno rajono savivaldybėje vyko savivaldybės lygio civilinės saugos stalo pratybos, kurias organizavo Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras. Pratyboms vadovavo Kauno rajono savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja, sveikatos reikalų koordinatorė Gabrielė Petraitė. Stalo pratybose dalyvavo Kauno rajono savivaldybės sveikatos centro partneriai, Kauno rajono savivaldybės administracijos ir civilinės saugos specialistai.
Pratybų metu modeliuota sudėtinga situacija – virš Kauno rajono gyvenamosios teritorijos nukritus neidentifikuotam skraidančiam objektui, kilo sprogimas, buvo apgadinti gyvenamieji ir sveikatos priežiūros infrastruktūros objektai, susidarė didelis nukentėjusiųjų skaičius, sutriko elektros energijos tiekimas, o socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nepatvirtinta informacija apie galimus papildomus sprogmenis.
Pratybų tikslas – įvertinti sveikatos sistemos partnerių pasirengimą veikti tokio masto įvykio metu, daugiausia dėmesio skiriant tarpinstituciniam bendradarbiavimui, pacientų srautų ir išteklių valdymui, darbuotojų bei pacientų saugumui ir krizių komunikacijai.
Dalyviai aptarė, kas įstaigose priima sprendimus ekstremaliosios situacijos pradžioje, kaip aktyvuojami ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, organizuojamas darbuotojų informavimas ir palaikomas ryšys su greitosios medicinos pagalbos tarnybomis bei savivaldybe. Atskiras dėmesys skirtas nukentėjusiųjų priėmimui – įstaigos vertino savo galimybes priimti didesnį pacientų skaičių, organizuoti jų rūšiavimą, perskirstyti pacientų srautus ir prireikus pasitelkti papildomus darbuotojus.
Pratybose taip pat nagrinėti komunikacijos iššūkiai: informacijos teikimas pacientams ir jų artimiesiems, visuomenei, darbuotojams, taip pat reagavimas į klaidingą informaciją ir ryšio priemonių sutrikimus. Aptartos darbuotojų saugumo, patekimo į įstaigas kontrolės, evakuacijos ir galimų papildomų grėsmių valdymo priemonės.
Pratybų dalyviai įvertino turimus materialinius ir žmogiškuosius išteklius, jų papildymo galimybes bei veiklos tęstinumą. Aptarta, kaip ekstremaliosios situacijos metu būtų užtikrinama būtinoji pagalba, o planinės ir neskubios paslaugos prireikus būtų ribojamos, atidedamos ar perkeliamos.
Pratybos parodė, kad pagrindiniai reagavimo į masinę nelaimę principai sveikatos priežiūros įstaigose yra numatyti, tačiau kai kuriose srityse tikslinga toliau stiprinti pasirengimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti, informacijos perdavimui, alternatyvioms ryšio priemonėms, pacientų srautų valdymui, išteklių rezervams ir sprendimų dokumentavimui.
Pratybų rezultatai bus naudojami toliau tobulinant sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
